Antikvarinė autentiška medinė kočėtuvė (Rintė, Rumbė, Volkas) | Datuota: 1922 m. | Lietuvių liaudies menas
Retas ir vertingas XX a. pradžios lietuvių liaudies buities eksponatas. Autentiška, rankomis drožinėta medinė kočėtuvė (dar vadinama rinte, rumbe, volku), skirta tradiciniam skalbinių lyginimui (kočiojimui). Šis išskirtinis įrankis yra paženklintas 1922 m. data ir gausiai papuoštas tradiciniais lietuviškais ornamentais. Puikiai išlaikytas gyvosios istorijos pavyzdys, idealiai tinkantis muziejams, kolekcijoms, kaimo turizmo sodyboms ar pirties interjerui dekoruoti.
-
Metai: 1922 m. (išraižyti korpuse).
-
Etnografiniai pavadinimai: Kočėtuvė, rintė, rumbė, volkas.
-
Būklė: Autentiška antikvarinė, su unikalia laiko patina
- Atsiimti galima vietoje prieš tai paskambinus šiuo telefonu: +37065256668
- Mūsų adresas: M. Jankaus g. 9, Kaunas, Lietuva.
- Galimas siuntimas Jums patogiu būdu.
- Pristatymas į visas pasaulio šalis.
Tradicinis lietuviškas skalbinių lyginimo įrankis
Tarpukario Lietuvos kaime drabužių ir audinių lyginimas buvo tikras ritualas, kuriam naudotas specialus porinis įrankis. Jį sudarė apvalus kočėlas (ant kurio būdavo užvyniojamas skalbinys) ir kočėtuvė (rintė, volkas), skirta tam kočėlui ritinėti.
Būtent šią, viršutinę ir svarbiausiąją komplekto dalį – kočėtuvę – matote faile. Įrankis pagamintas iš tvirtos stačiakampės lentos: jos apačia išpjaustyta specialiais ranteliais (dantukais / rumbais) skalbiniams trinti ir minkštinti, o viršus paliktas tiesus, su patogia vientisai išdrožta rankena gale.
Unikalus meistro darbas ir simbolika
Senovėje kočėtuvės dažnai būdavo ne tik praktiškas įrankis, bet ir dovana merginai ar šeimininkei, todėl meistrai jas puošdavo itin kruopščiai. Šis 1922 m. eksponatas pasižymi išskirtine menine verte:
-
Istorinis įrašas: Ties rankena aiškiai išraižyti pagaminimo metai – 1922, liudijantys jau daugiau nei šimtmetį siekiančią istoriją.
-
Tradicinis dekoras: Tiesusis lentos viršus gausiai išpuoštas smulkiu rombiniu tinkleliu ir giliai išpjaustytu soliariniu apskritimo (saulutės / verpstės) ornamentu, kuris turėjo apsauginę prasmę.
Kaip šis įrankis buvo naudojamas?
Ruošiantis kočioti, audinys ar skalbinys būdavo tvirtai užvyniojamas ant apvalaus medinio kočėlo. Tada, padėjus šį ritinį ant lygaus suolo arba stalo, šeimininkė abiem rankomis spausdavo kočėtuvę (rintę) ir stipriai ritinėdavo ją pirmyn ir atgal. Šis procesas ne tik išlygindavo audinį, bet ir padarydavo jį minkštą bei švelnų.
