Dėžutė Karžygys, tapyta, autorinė, rusiška, tarybinė, sovietinių laikų. Dydis: 2,5 x 7 x 12 cm. Kaina 83

Mstera (tariama Mstiora) yra nedidelis kaimelis, esantis kelis šimtus kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos. Šimtmečius Mstera ir gretimi Palecho bei Cholujaus kaimai buvo ikonų gamybos centrai. Didžioji dalis Msteros gyventojų buvo susiję su ikonų tapybos pramone. Dirbtuvės dažniausiai buvo šeimos verslas, o įgūdžiai ir amatai buvo perduodami iš kartos į kartą.

1917 m. Spalio revoliucija Msteroje ir Rusijoje atnešė didelių pokyčių. Bažnyčios buvo uždarytos, o ikonų gamyba nebebuvo leidžiama. Staiga Msteros menininkai tapo bedarbiais ir daugelis nusprendė persikelti į kitus regionus ieškoti darbo. Tačiau dauguma Msteros gyventojų liko ir sunkiai dirbo, kad rastų būdą pragyventi.

Nedidelė buvusių ikonų tapytojų grupė 1923 m. susibūrė siekdama sukurti naują, gyvybingą pramonę, kurioje būtų įdarbinti jų talentai. Prireikė kelerių metų, kad jų svajonė būtų įgyvendinta. Galiausiai 1931 m. Msteros grupė išsiuntė kelis atstovus į Maskvą išmokti papjė mašė dirbinių gamybos technikų, taip pat į Fedoskiną, kad sužinotų šio kaimo lakavimo ir poliravimo paslaptis.

Įgiję šių naujų žinių, menininkai įkūrė savo gildiją, kad tapytų lako miniatiūrinius meno kūrinius ant papjė mašė. Jų ikonų tapybos paveldo tradicijos nebuvo pamirštos, tik perkeltos į naują formą. Mstera lako miniatiūrų dailininkai ir toliau naudojo kiaušinių temperos dažus, kuriuos anksčiau naudojo ikonoms tapyti, o tapybos stilių tiesiogiai paveikė Bizantijos ikonografija. Tematika ir medžiagos buvo naujos, tačiau meno siela ir komunikacinė galia išliko.

Kaimyniniai Palecho menininkai taip pat ėmėsi lakuotų miniatiūrų tapybos, kad pakeistų prarastus ikonų tapytojų darbus. Tačiau dviejų kaimų stiliai nesusimaišė. Palecho menininkai tapė stiliumi, vadinamu „plein aire“, o dangus jų peizažuose buvo paliktas tuščias – matėsi juodas lako pagrindas. Tačiau Msteroje menininkai toliau tapė danguje savo lakuotose miniatiūrose, kaip ir kurdami ikonas. Tai buvo nedidelis pasipriešinimo „ateistiniam“ režimui, kuris buvo privertęs ikonografus pasitraukti iš verslo, demonstravimas. Dangus buvo dvasinis sienos – ribos – tarp dangiškojo pasaulio ir jų žemiškojo egzistavimo – vaizdavimas. Msteros menininkai
pradeda nuo paveikslo ploto įrėminimo plona linija, o foną padengia baltos spalvos sluoksniu. Ant balto fono papildomos spalvos atrodo nepermatomos ir dažnai būna pastelinių atspalvių (šviesiai mėlyna, persikinė, dramblio kaulo, rožinė). Peizažas yra labai svarbus paveikslui, o žmonės ir objektai integruoti į aplinką. Tipinės temos apima pasakas, tradicines veiklas ir renginius, tokius kaip žiemos šventė, išskirtinius gėlių raštus su nėriniuota aukso ornamentika ir kartais portretus. Išskyrus gėlių motyvus, aukso linijų ornamentika paveiksle naudojama retai, nors dauguma „Mstera“ lako dėžučių turi bent paprastą dekoratyvinį apvadą. „Mstera“ lako dėžutės paprastai pasirašomos auksu paraštėje tarp paveikslo ir apvado. Jose nurodomas menininko vardas, kaimo pavadinimas ir dažnai titulas, tačiau retai datuojamos.