Išskirtinumas:Ypatingai retas (angl. extremely rare) kolekcinis eksponatas. Vaflinė turi unikalų, tiesiai ant ketaus dangčio išlietą ir puikiai įskaitomą autentišką tarpukario Lietuvos vaflių receptą lietuvių kalba.
Laikotarpis: Tarpukaris, Smetoninė Lietuva (XX a. 3–4 dešimtmetis, maždaug 1920–1940 metai).
Konstrukcija: Sunkus antikvarinis ketus (špyžius). Vaflinė pritaikyta naudoti tradicinėse malkinėse krosnyse, įstatant ją tiesiai į viryklės žiedų vietą. Turi patogias šonines rankenėles viso pagrindo kilnojimui.
Būklė: Puikiai išlaikyta, autentiška antikvarinė būklė. Tekstas iškilus, aiškus ir lengvai įskaitomas. Ketus be struktūrinių pažeidimų ar skilimų, mechanizmas visiškai funkcionalus.
Istorinis receptas ant dangčio:
1 KG MILTŲ
1 LTR. PIENO
8 KIAUŠINIAI
75 GR. SVIESTO
1 ŠAUKŠTAS MIELIŲ
Tikslūs išmatavimai:
Išorinis skersmuo (su pagrindo žiedu): 32 cm.
Vidinis skersmuo (pačios vaflinės): 23 cm.
Aprašymas: Gyvoji tarpukario Lietuvos gastronomijos istorija, išlieta metale! Ši unikali Smetonos laikų vaflinė turi ne tik neįtikėtiną praktinę bei kulinarinę, bet ir milžinišką išliekamąją kolekcinę vertę. Tai idealus pirkinys muziejams, lietuviško paveldo kolekcininkams, kaimo turizmo sodyboms ar restoranams, norintiems nustebinti lankytojus autentišku šimtametės Lietuvos dvasios eksponatu.
Kilmė / Gamintojas: Kauno fabrikas „Metalas“ – viena garsiausių tarpukario Lietuvos pramonės įmonių. Ant dangčio puikuojasi aiškiai matomas autentiškas gamyklinis spaudas „F. KAS. METALAS“ su strėlės motyvu.
Laikotarpis: Tarpukaris, Smetoninė Lietuva, maždaug 1920–1940 metai.
Tipas: Špyžinė (ketaus) čirvinių (širdelės formos) blynų keptuvė, pritaikyta naudoti ant tradicinės krosnies (viryklės) žiedų.
Būklė: Autentiška, puikiai išlaikyta vintažinė/antikvarinė būklė. Struktūra tvirta, mechanizmas veikia, ketaus paviršius su natūralia laiko patina (žr. nuotrauką IMG_0915.jpg).
Tikslūs išmatavimai:
Išorinis matmuo (su pagrindo žiedu): 28 cm.
Vidinis matmuo (pačios keptuvės): 20 cm.
Aprašymas: Gyvoji Lietuvos istorija jūsų namuose! Ši unikali ketaus keptuvė yra ne tik nuostabus Smetoninės Lietuvos technikos ir buities paveldo pavyzdys, bet ir visiškai funkcionalus antikvarinis daiktas. Dėl ypatingos konstrukcijos ji buvo dedama tiesiai į krosnies skylę vietoj išimtų ketaus žiedų. Tai neįkainojamas eksponatas kolekcininkams, muziejams arba išskirtinis akcentas jūsų kaimo turizmo sodybos, retro virtuvės ar restorano interjerui.
Siužetas: Edesos šventieji kankiniai Gurijus, Samonas ir Avivas – tradiciniai šeimos židinio, santuokos ir teisybės globėjai.
Laikotarpis: XIX amžiaus antroji pusė (apytiksliai 1870–1900 m.).
Atlikimas: Profesionali rankų darbo tapyba ant medžio, pasižyminti vėlyvajam akademiniam / sinodiniam stiliui būdingu plastiškumu ir gyvumu.
Konstrukcija: Masyvi, stora medinė lenta su dviem įleistiniais skersiniais sutvirtinimais (vadinamosiomis „šponkėmis“) nugarėlėje.
Matmenys: 36 × 29 × 3 cm (Solidus 3 cm lentos storis).
Būklė: Autentiška antikvarinė būklė su natūraliais laiko pėdsakais, nežymiais dažų sluoksnio praradimais pakraščiuose ir nuostabia istorine patina.
Aprašymas: Ši XIX a. pabaigos rusiškos tradicijos ikona yra ne tik gilus sakralinio meno kūrinys, bet ir solidus antikvarinis eksponatas. Pasižyminti akademiniu tapybos stiliumi, giliais spalvų tonais ir puikiai išlaikyta nugarėlės konstrukcija, ši ikona idealiai tinka rimtoms religinio meno kolekcijoms, istorinio interjero dekorui ar kaip itin vertinga, gilią dvasinę prasmę turinti šeimos relikvija.
Siužetas: Retas ir jautrus Bizantijos ikonografinis tipas – Dievo Motina Pelagonitissa (Žaidžiantis Kūdikis)
Atlikimas: Išraiškinga rankų darbo tapyba ant medinės lentos pagal tradicinę ortodoksų stilistiką
Laikotarpis: XX a. antroji pusė
Kilmė: Rytų Europos / Balkanų ikonų tapybos tradicija
Matmenys: 31 × 27 × 2 cm
Užrašai: Viršuje kairėje ir dešinėje – graikiški monogramų rašmenys МР ir ΘΥ (Meter Theou – Dievo Motina), šalia Kūdikio – ІС ХС (Jėzus Kristus).
Būklė: Gera, su natūraliais amžiaus bei naudojimo pėdsakais ir dekoratyviu sendinto paviršiaus efektu.
Aprašymas: Išraiškinga ir giliai emocinga XX a. antrosios pusės rankų darbo stačiatikių ikona „Dievo Motina Pelagonitissa“ (žr. nuotrauką IMG_0481.jpg). Šis kūrinys atstovauja vienam rečiausių ir jautriausių Bizantijos sakralinio meno siužetų, kuriame pavaizduotas žaismingai prie Motinos prisiglaudęs Jėzaus Kūdikis. Dėl sodrios spalvinės gamos, gausių drabužių ornamentų ir dekoratyvaus sendinto paviršiaus efekto ikona dvelkia autentišku sakralumu, todėl idealiai tinka tiek religinio meno kolekcininkams, tiek išskirtiniams namų interjero akcentams.
Aprašymas: Ypatingo dvasinio grožio ir unikalios kompozicijos stačiatikių ikona „Kūdikio prabudimas“ arba „Žaidžiantis Kūdikis“ . Tai išskirtinis sakralinio meno kūrinys, kuris nutolsta nuo griežto statiško kanono ir susitelkia į motinos bei vaiko emocinį ryšį. Dėl savo reto siužeto, išraiškingo kolorito bei puikaus krakliūro tinklo ši ikona taps vertingu dvasiniu namų sergėtoju arba rimtu papildymu krikščioniškojo meno kolekcijoje.
Matmenys: Įspūdingas aukštis – 30 cm, varpo skersmuo – 19 cm
Svoris: Masyvus, sunkus liejinys – 2,8 kg
Medžiaga: Autentiškas, graviruotas žalvaris / bronza su tamsia vintažine patina
Paskirtis: Naudojamas Pudža (Puja) ritualams, meditacijai, dvasiniam apsivalymui bei neigiamos energijos išvaikymui
Būklė: Puiki kolekcinė ir funkcinė būklė, gilus bei ilgai aidintis rezonansinis skambesys.
Aprašymas: Retas ir ypatingai masyvus ritualinis varpas Hanuman Garuda Ghanta – unikalus dvasinio meno kūrinys. Šis įspūdingo 30 cm aukščio ir net 2,8 kg svorio žalvarinis šventyklos varpas išsiskiria išlieta rankena, kurioje sujungti dviejų galingiausių hinduizmo dievų profiliniai veidai. Varpas ne tik tarnauja kaip stiprus dvasinis instrumentas neigiamai energijai valyti, bet ir pasižymi gausia, rankomis graviruota ornamentika ant kupolo, paverčiančia jį išskirtiniu interjero ar kolekcijos akcentu.
Siužetas: Šv. Marija su Kūdikiu Jėzumi, apsupta angelų; apačioje – bažnyčia ir artojo scena
Tiksli data: 1902 m. (XX a. pradžios istorinis eksponatas)
Matmenys: 11 x 14 cm (ovalas)
Technika: Litografija po stiklu, dekoruota blizgiais ornamentais juodame fone, metalinis rėmelis su pakabinimo kilpa
Būklė: Puiki antikvarinė būklė (stiklas sveikas, spalvos ir blizgūs elementai puikiai išlikę)
Aprašymas: Retas ir nepaprastai jaukus, daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis religinis paveikslėlis-miniatiūra (žr. nuotrauką IMG_0848.jpg). Ovalo formos rėmelyje užfiksuotas gilią simboliką turintis siužetas: danguje pasirodanti Šv. Mergelė Marija, laiminanti žemiškąjį pasaulį, kurį reprezentuoja didinga neobarokinė bažnyčia bei žemę dirbantis artojas su jautuku. Juodas fonas, papuoštas šviesą atspindinčiais augaliniais motyvais, sukuria gilų, magišką trimatį vaizdą. Puikus radinys kolekcininkams, vertinantiems autentišką tarybinių laikų dar nepalietusį, tikrąjį senąjį prieškario / carinių laikų sakralinį meną.
Įspūdingas, 31 cm aukščio autorinis medinis Rūpintojėlis, išdrožtas žinomo meistro Vito Vasiliausko. Išraiškingų bruožų, gilių rėžių ir solidaus dydžio skulptūra yra vienetinis lietuvių tautodailės kūrinys, turintis kolekcinę vertę. Puikus pasirinkimas išskirtinei dovanai ar prasmingam namų akcentui.
Išraiškingas, rankomis drožinėtas medinis Rūpintojėlis (aukštis 22 cm). Šis tradicinis lietuvių tautodailės kūrinys išsiskiria giliais drožybos rėžiais ir tamsesne medžio tekstūra, suteikiančia skulptūrėlei ypatingo gylio ir monumentalumo. Prasmingas namų saugotojas ar vertinga dovana ypatinga proga. Šio Rūpintojėlio autorius yra sertifikuotas tautinio paveldo medžio drožėjas Genadijus Mikuckis.
Autentiškas, rankomis drožinėtas medinis Rūpintojėlis (aukštis 20 cm) – tradicinis lietuvių liaudies meno kūrinys, simbolizuojantis globą, ramybę ir namų jaukumą. Puiki idėja prasmingai dovanai ar išskirtiniam interjero akcentui. Autorius G. Mikuckis
Autentiškas, rankomis drožinėtas medinis Rūpintojėlis (aukštis 21 cm) – tradicinis lietuvių liaudies meno kūrinys, simbolizuojantis globą, ramybę ir namų jaukumą. Puiki idėja prasmingai dovanai ar išskirtiniam interjero akcentui. Autorius G. Mikuckis.
Retas ir vertingas XX a. pradžios lietuvių liaudies buities eksponatas. Autentiška, rankomis drožinėta medinė kočėtuvė (dar vadinama rinte, rumbe, volku), skirta tradiciniam skalbinių lyginimui (kočiojimui). Šis išskirtinis įrankis yra paženklintas 1922 m. data ir gausiai papuoštas tradiciniais lietuviškais ornamentais. Puikiai išlaikytas gyvosios istorijos pavyzdys, idealiai tinkantis muziejams, kolekcijoms, kaimo turizmo sodyboms ar pirties interjerui dekoruoti.
Išskirtinės istorinės ir sakralinės vertės muziejinis eksponatas – autentiška pasidabruota Šabo žvakidė, sukurta garsiojoje Varšuvos meistro „Zybert“ manufaktūroje. Šis prabangus XIX a. pabaigos – XX a. pradžios žydų kultūros paveldo (Judaikos) objektas pasižymi gausiais reljefiniais raštais ir originaliais gamykliniais antspaudais. Žinomas Varšuvos meistro „Zybert“ antspaudas užtikrina stabiliausią šio segmento kainą, nes tai yra autentiškas, didelę išliekamąją ir kolekcinę vertę turintis kūrinys.
Aukštis: 37 cm (masyvus, solidus dydis).
Objekto tipas: Šabo (Shabbat) žvakidė / Judaika (žydų kultūros paveldas).
Gamintojas: Zybert Galw. Warszawa (Lenkija).
Laikotarpis: XIX a. pabaiga – XX a. pradžia.
Identifikacija: Pilni gamykliniai spaudai „ZYBERT GALW. WARSZAWA“, unikalus numeris „4055“ bei kokybės garantas „FABR. GARANT. 10 JAHRE“.
Medžiaga: Pasidabruotas žalvaris (galvanizacija) su autentiška laiko patina.
Kaukė velnias, tradicinė lietuvių liaudies meno medinė skulptūra. Dydis: 7 x 8,5 x 24 cm. Kaina 43
Šis kūrinys pasižymi autentiškais lietuvių tautodailės bruožais. Velnias lietuvių folklore ir mitologijoje yra itin populiarus veikėjas, dažnai vaizduojamas ne baisus, o labiau šmaikštus, žemiškas ar net klastingai besišypsantis. Drožinyje ryškiai matomi smulkūs ragiukai, didelė gumbuota nosis, stambūs dantys ir tanki, tekstūriška barzda. Tokie medžio drožiniai Lietuvoje dažniausiai kuriami kaip suvenyrai, interjero dekoracijos arba tradicinės Užgavėnių kaukės.
Kaukė velnias, tradicinė lietuvių liaudies meno medinė skulptūra. Dydis: 6 x 12 x 25 cm. Kaina 53
Šis kūrinys pasižymi autentiškais lietuvių tautodailės bruožais. Velnias lietuvių folklore ir mitologijoje yra itin populiarus veikėjas, dažnai vaizduojamas ne baisus, o labiau šmaikštus, žemiškas ar net klastingai besišypsantis. Drožinyje ryškiai matomi smulkūs ragiukai, didelė gumbuota nosis, stambūs dantys ir tanki, tekstūriška barzda. Tokie medžio drožiniai Lietuvoje dažniausiai kuriami kaip suvenyrai, interjero dekoracijos arba tradicinės Užgavėnių kaukės.
Plotkelių, kalėdaičių, ostijų kepimo keptuvė elektrinė, antikvarinė. Consummatum est, liet. Atlikta. Svoris 16,3 kg. Veikianti. Kaina 228
Ši forma universali: viršutiniai maži apskritimai buvo skirti kepti komunikantus / ostijas Šv. Mišioms (todėl ten pavaizduota Kristaus kančia ir širdis), o apatinė didelė dalis – kepti kalėdaičius (plotkeles), kurie tradiciškai laužomi prie Kūčių stalo.
Consummatum est, tai yra paskutiniai Jėzaus Kristaus žodžiai ant kryžiaus, užfiksuoti Jono evangelijoje (Jn 19, 30). Į lietuvių kalbą ši frazė verčiama kaip „Atlikta!“ arba „Viskas išsipildė“.
Matomos graviruotos žalvarinės arba ketaus plokštės su detaliais ornamentais, religiniais bei tautiniais motyvais. Dešinioji plokštė: čia išgraviruotas stambus religinis siužetas – Jėzaus Kristaus nukryžiavimo scena su šalia stovinčiomis figūromis (švč. Mergele Marija ir šv. Jonu). Šis motyvas yra būdingas tradicinių kalėdaičių (plotkelių) gamybai. Šalia matomi du apskriti antspaudai su smulkesne simbolika. Kairioji plokštė: joje matomi apskriti medalionai su augaliniais motyvais, skirti mažesnio formato kalėdaičiams arba vafliams kepti.
Žiebtuvėlis antikvarinis, tarpukario laikų, išskirtinio dizaino su grandinėlėmis. 2 vnt. Didesnis 9, trumpesnis 6 cm. aukščio. Kaina po 83
Reti tarpukario mechaniniai žiebtuvėliai – išskirtiniai žiebtuvėliai su grandinėlėmis! Prie korpuso pritvirtintomis grandinėlės saugojo dangtelį nuo pametimo arba leido žiebtuvėlį prisegti prie kišeninio laikrodžio grandinės. Šie ypatingos konstrukcijos, žalvariniai tarpukario žiebtuvėliai su atvirais uždegimo mechanizmais ir apsauginėmis grandinėlėmis, 1930 m. Lietuvoje įvedus švediškų degtukų monopolį, o 1936 m. apmokestinus žiebtuvėlius 6 litų metiniu mokesčiu, tokios techniškai įdomios uždegamosios „mašinėlės“ tapo geidžiamu laimikiu. Kadangi už nelegalų nešiojimą grėsė milžiniška 20–50 litų bauda, šie žiebtuvėliai buvo akylai saugomi. Tikri technikos istorijos deimantai jūsų kolekcijai!
Žiebtuvėlis antikvarinis, tarpukario laikų, Art Deco stiliaus, išskirtinio dizaino, plokščios formos, papuošti saulės spindulių raštais ir monograma. Aukštis 6 cm. 3 vnt. Kaina po 65
Elegantiški tarpukario plokštieji žiebtuvėliai – Art Deco epochos stilius! Tai išskirtinio dizaino, plokščios formos tarpukario žiebtuvėliai, papuošti saulės spindulių raštais ir monogramomis. 1930 m. Lietuvoje įvedus degtukų monopolį, o 1936 m. žiebtuvėlius apmokestinus 6 litų metiniu mokesčiu, šios uždegamosios „mašinėlės“ tapo nelegalia, bet labai madinga preke. Plokščia forma leido juos nepastebimai nešiotis švarko kišenėje, saugantis didžiulių (nuo 20 iki 50 litų) baudų. Nuostabus retro akcentas ir vertingas eksponatas kolekcijai!
Žiebtuvėlis antikvarinis, tarpukario laikų, kulkos formos, Trench art, tranšėjų meno stiliaus. Aukštis 5 cm. 2 vnt. Kaina po 62
Kompaktiški tarpukario „kulkos“ žiebtuvėliai – sukurti slėpti kišenėje! Nuotraukoje matomi mažesnio, itin kompaktiško dydžio tarpukario žiebtuvėliai. Kai 1936 m. Lietuvoje žiebtuvėliams buvo įvestas 6 litų metinis mokestis, o už nelegalų naudojimą grėsė milžiniška 20–50 litų bauda, būtent tokie miniatiūriniai modeliai tapo populiariausia kontrabandos preke. Juos buvo itin lengva nepastebimai nešiotis su savimi. Autentiški tarpukario Lietuvos istorijos liudininkai jūsų kolekcijai!
Žiebtuvėlis KASCHIE antikvarinis, tarpukario laikų, kulkos formos, Trench art, tranšėjų meno stiliaus. Aukštis 7 cm. 4 vnt. Kaina po 68
Reti tarpukario vokiški „KASCHIE“ žiebtuvėliai! Nuotraukoje matomi autentiški, garsaus Vokietijos gamintojo Karl Schieder („Kaschie“) šovinio formos žiebtuvėliai su aiškiais gamykliniais štampais ant dugnelių. 1930 m. Lietuvoje įvedus degtukų monopolį, o 1936 m. apmokestinus žiebtuvėlius 6 litų metiniu mokesčiu, šie vokiški kokybiški žiebtuvėliai tapo geidžiamiausia kontrabandos preke. Už jų naudojimą be leidimo grėsė 20–50 litų bauda. Puikaus stovio, garsių gamintojų pažymėti eksponatai rimtai kolekcijai!
Žiebtuvėlis antikvarinis, tarpukario laikų, kulkos formos, Trench art, tranšėjų meno stiliaus. Aukštis 7 cm. 2 vnt. Kaina po 66
Žiebtuvėlis, kurį tarpukariu teko slėpti: uždegama „mašinėlė“ iš 1930–1936 m. Įvedus degtukų monopolį, valdžia žiebtuvėlius apmokestino 6 litų metiniu mokesčiu. Šis šovinio formos dizainas idealiai tiko nelegaliam nešiojimui, saugantis didžiulių (iki 50 Lt) baudų. Puiki dovana istorijos entuziastui ar papildymas retro kolekcijai.
Žiebtuvėlis antikvarinis, tarpukario laikų, cilindro formos, Trench art, tranšėjų meno stiliaus. 4 vnt. Aukštis 7 cm. Kaina po 63
Istorinis 1930–1936 m. žiebtuvėlis iš „degtukų monopolio“ laikų. 1930 m. Lietuvoje įvedus švediškų degtukų monopolį ir pakilus jų kainoms, suklestėjo žiebtuvėlių kontrabanda. Nuo 1936 m. žiebtuvėlį buvo galima turėti tik su specialiu leidimu (kuris kainavo 6 litus per metus), o už nelegalų naudojimą grėsė milžiniška 20–50 litų bauda. Autentiškas tarpukario Lietuvos istorijos liudininkas!
Svareliai žalvariniai, antikvariniai, naudoti Kaune. Vokietijos imperija. XIX a. pb. – 1914 m. 4 vnt. Kaina 53 už visus.
Nors jie buvo pagaminti ir suženklinti Vokietijoje (Prūsijoje), jų naudojimas Lietuvos teritorijoje buvo visiškai įprastas reiškinys. Tai vyko trimis pagrindiniais etapais: Iki Pirmojo pasaulinio karo (Klaipėdos krašte): Klaipėdos kraštas (Mėmelio teritorija) iki 1919 metų politiškai priklausė Vokietijos imperijai (Rytų Prūsijai). Šie svareliai ten buvo oficiali vietinių vaistinių, pašto įstaigų ir parduotuvių kasdienio darbo priemonė. • Pirmojo pasaulinio karo metais (1915–1918 m.): Vokiečių okupacinė valdžia (Oberostas) visoje Lietuvoje įvedė savo tvarką. Tokius svarelius masiškai naudojo vokiečių lauko paštuose, karinėse vaistinėse ir maisto produktų normavimo punktuose. Karui pasibaigus, šie daiktai liko Lietuvoje. •Tarpukario Lietuvoje (1918–1940 m.): atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, šalyje trūko savų gamyklų, galinčių gaminti tikslius metrologinius įrankius. 1919 metais Kaune įkurti Vyriausieji matų, saikų ir svarstyklių rūmai leido prekyboje naudoti kokybiškus užsienietiškus standartus, jei jie atitiko metrinę sistemą. Štai kodėl ant svarelių matosi pakartotinio tikrinimo puncos – jie buvo ne kartą nešami pas vietinius Lietuvos metrologijos tikrintojus, kad šie patvirtintų standartą.
Svareliai, svarelių komplektas antikvarinis, Austrijos-Vengrijos imperijos (Habsburgų monarchijos) laikotarpio. 1867 m. Dėžutės aukštis 4,5 cm. Kaina 88
Užrašas 1 L reiškia 1 Pfund (vokiškai „svaras“, istoriškai rašomas kaip 1 Lb arba stilizuota 1 L raidė). Erelis (emblema virš skaičiaus): Stilizuotas skydas iš tiesų vaizduoja Austrijos dvigalvį erelį. Tai yra oficialus Austrijos imperijos svorio ir matų tikrinimo įstaigos (Isk arba Eichamt) spaudas, patvirtinantis, kad svarelis atitiko valstybinį standartą. • Raidės „W“ arba „V“: Dažnai šalia šių spaudų atsirasdavo raidė W (skirta Wien – Viena), nurodanti centrinę tikrinimo vietą.
Varpelis carinės Rusijos imperijos laikų su užrašu senąja rusų kalba: „Кого люблю того и дарю, сей колоколъ“, Ką myliu, tam ir dovanoju šį varpą. Storasienis, neskilęs, netrūkęs. Svoris 500 gr. Dydi: 10 x 10 cm. Kaina 118
Centrinėje dalyje išlietas Rusijos imperijos dvigalvis erelis, jo stilizuota versija, simbolizuojantis valstybinę atributiką arba kokybės pripažinimą parodose.
Ikona Šventojo Julijono Kenomaniečio, Св. Иулиан Кеноманийский, stačiatikių, antikvarinė, įrėminta tradiciniame mediniame rėme su stiklu – kiote, киот, papuoštame puošniais rankų darbo folijos (rezo) elementais bei gėlėmis kampuose. 1902 m. Dydis: 8 x 39 x 43 cm. Kaina 268
Šventasis Julijonas krikščioniškojoje tradicijoje yra žinomas kaip vaikų globėjas ir užtarėjas. Remiantis jo gyvenimo aprašymu, jis labai užjausdavo vaiko netekusius tėvus ir, pasak legendos, net prikeldavo mirusius kūdikius, todėl ikonose jis dažnai vaizduojamas ant rankų laikantis suvystytą kūdikį. Šventasis vaizduojamas klūpantis prie stalelio (analogijo) su atversta liturgine knyga, nukreipęs žvilgsnį į viršutiniame kairiajame kampe esantį Dievo Motinos su kūdikiu atvaizdą (ikoną), į kurį krenta šviesos spinduliai. Tai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios masinės gamybos chromolitografija (spausdinta ikona), kurią leido garsios to meto spaustuvės (pavyzdžiui, J. Fesenko spaustuvė Odesoje). Tokios ikonos buvo itin populiarios to meto tikinčiųjų namuose.
Žvakidės, žvakidė antikvarinė, varinė, sidabruota, carinės Rusijos imperijos laikų, WARSZAWA FRAGET PLAQUÉ. 1851–1854 m. Aukštis 27 cm. pagrindo skersmuo 13 cm. Kaina 168 už abi.
Gamintojas „Fraget“ (Józef Fraget) – viena žymiausių ir labiausiai vertinamų XIX a. Europos ir Rusijos imperijos sidabravimo bei metalo dirbinių gamyklų. Šios gamyklos gaminiai buvo tokie populiarūs, kad visoje imperijoje bet kokie kokybiški posidabruoti indai ar žvakidės buvo imti vadinti tiesiog „fražė“ (rus. фраже). Būtent šis konkretus ovalus spaudas su žodžiu PLAQUÉ (be taško ar su juo) kolekcininkų yra laikomas labai retu (Very rare), nes gamykla jį naudojo tik labai trumpą laikotarpį 1850-ųjų metų pradžioje.
XIX a. viduryje „Fraget“ gamykla buvo pagrindinė žydų šeimų, gyvenusių tuometinėje Lenkijoje ir Rusijos imperijoje, tiekėja. Šis konkretus dizainas buvo itin populiarus šabo žvakių uždegimo ritualui namuose.
Būtent šabo (Sabbath) žvakidės, skirtos naudoti žydų namuose XIX a. „Fraget“ gamykla Varšuvoje buvo pagrindinė ir prestižiškiausia tokių dirbinių tiekėja Rytų Europos žydų bendruomenėms. Štai kodėl jos laikomos „žydiškomis“. Šabo žvakių uždegimas penktadienio vakarą yra viena svarbiausių žydų namų tradicijų. Turtingesnės šeimos visada stengdavosi įsigyti būtent sidabruotas ar sidabrines „Fraget“ žvakides, nes jos simbolizavo statusą ir pagarbą šventei
Ikona chromolitografija Šventosios Didžiosios kankinės Barboros, stačiatikių Святая Великая Мученица Варвара, antikvarinė, 1883 m. Dydis: 4 x 38 x 46 cm. Kaina 187
Šventoji Barbora vaizduojama su karūna ant galvos, viena ranka priglausta prie krūtinės, o kitoje laiko taurę. Pagal krikščioniškąją tradiciją, taurė simbolizuoja Šventąją Komuniją, kurią jai prieš mirtį stebuklingai atnešė angelas. Pagaminta Rusijos imperijos laikotarpiui (iki 1917 m.).
Leidėjas: M. Ziznovskis (М. Зизновскаго). Vieta: Varšuva, Ilgoji g. 51 (въ Варшавѣ, Длугая улица № 51). Tuo metu Varšuva priklausė Rusijos imperijai. Leidimas spausdinti gautas 1883 m. gegužės 10 d. Sankt Peterburge (cenzūrą atliko archimandritas Tichonas).
Šv. Barbora laikoma artileristų, kalnakasių ir visų, dirbančių su sprogmenimis ar pavojingomis medžiagomis, globėja. Ji taip pat laikoma užtarėja nuo staigios ir netikėtos mirties. Jos šventė minima gruodžio 4-ąją.
Rankena antikvarinė, masyvi, ketaus, špižinė, prancūziška. Svoris 1,1 kg. Ilgis 32 cm. Atstumas tarp tvirtinimų 28 cm. Atstumas nuo pagrindo 8 cm. Kaina 118
Varpelis, varpas, skambutis durų su metaliniu laikikliu, bronzinis, antikvarinis. Storasienis, svoris 0,8 kg. 1880–1920 m. Viso aukštis 25, varpo aukštis 12, skersmuo 11 cm. Kaina 138
Veikimo principas: susukta metalinė juosta viršuje veikia kaip spyruoklė. Kai durys atidaromos arba sujudinamos, ši spyruoklė vibruoja, todėl pritvirtintas varpelis pradeda skambėti. Seniau tokie skambučiai buvo dažnai naudojami parduotuvėse, kad savininkas išgirstų įeinantį pirkėją. Jie taip pat būdavo tvirtinami prie namų durų arba naudojami kaip tarnų iškvietimo varpeliai.
Indas molinis velykiniam pyragui, bobai kepti, juodosios keramikos, antikvarinis. Aukštis 13, viršutinis skersmuo 19, pagrindo skersmuo 12 cm. Kaina 53
Samovaras carinės Rusijos laikų su medaliais. Aukštis 43 cm. Nekiauras. Kaina 138
Tai buvo viena žinomiausių ir labiausiai vertinamų samovarų gamyklų Tuloje, veikusi XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Viduryje matomas užrašas „ФАБРИКА Бр. ВОРОНЦОВЫХЪ“ (Brolių Voroncovų fabrikas). Voroncovų šeima turėjo „Garbės piliečių“ statusą, o tai buvo aukščiausios kokybės ženklas. Žemiau pavardės paprastai būdavo įrašas „ВЪ ТУЛѢ“ (Tuloje). Apdovanojimai: kairėje pusėje esantis apskritas antspaudas su profiliu yra vienas iš parodose laimėtų medalių. Voroncovų gaminiai jų turėjo ne vieną, nes garsėjo tvirtumu ir puikiu žalvario liejiniu. Šis gamintojas antikvarų rinkoje vertinamas geriau nei masinės gamybos batašovų samovarai, nes jų išliko kiek mažiau.
Žirklės antikvarinės, metalinės su kryžiaus formos ornamentu tarp rankenų, vienuolių žirklės, vok. Apaca ollo, Klosterschere. Ilgis 17 cm. Kaina 28
Šio tipo žirklės istoriškai siejamos su vienuolynais ir bažnytinėmis institucijomis, kur jos buvo naudojamos siuvimui ar kitiems buitiniams darbams. Daugelis išlikusių egzempliorių yra pagaminti žinomame Vokietijos peilių ir įrankių centre – Solingene. Pagrindinis bruožas yra ažūrinis kryžius, įkomponuotas į rankenų konstrukciją. Dažniausiai jos gaminamos iš anglinio plieno arba geležies ir laikui bėgant įgauna tamsią patiną.
Spyna VATERLAND vokiška, antikvarinė, kolekcinė, pakabinama, tarpukario laikų, veikianti. 1890–1940 m. Aukštis 15 cm, plotis 10 cm, storis 3,5 cm. Kaina 128
Naudota tarpukario Kaune.
Parduodama autentiška, masyvi ir itin reta vokiška spyna VATERLAND. Tai ne tik saugumo priemonė, bet ir įspūdingas istorinis eksponatas, pasižymintis aukščiausios kokybės vokiška inžinerija. Vaterland prekės ženklas tuo laikotarpiu simbolizavo vokišką kokybę ir nacionalinį pasididžiavimą. Šios „skandinaviško“ arba „kalėjimo tipo“ spynos buvo gaminamos eksportui į viso pasaulio rinkas ir garsėjo savo patvarumu. Dėl savo dydžio ir svorio tai yra puikus akcentas bet kuriai antikvarinių daiktų kolekcijai ar pramoninio stiliaus (industrial) interjerui.
Priekalas savadarbis – tuščia artilerijos sviedinio gilzė, tūta, I PK laikų, antikvarinė. Viso aukštis 73, tūtos aukštis 52, skersmuo 13 cm. Kaina 158
Priekalas – žmonės senus sviedinius (užpildytus smėliu ar betonu dėl svorio) naudodavo kaip nedidelius priekalus smulkiems metalo darbams mieste ar kaimo vietovėse. Viršutinė geležis galėjo tarnauti kaip kirtiklis ar formavimo įrankis.
Spyna neįprasta, su 2 raktais, masyvi, stambi, 1,6 kg., sovietinė, tarybinių laikų, Kirovo gamykla Pavlove. З-д им. КИРОВА г. ПАВЛОВО. 1956 m. Aukštis 15, plotis 10, stiris 7 cm. Kaina 83
Antikvarinių, masyvių durų rankenų komplektas, 2 vnt. Ilgis tarp tvirtinimų 51,5 cm. Medinės dalies ilgis 35 cm. Tvirtinimų apskritimų skersmuo 8 cm. Kaina 188 už abi.
Rankenos pasižymi prabangiu tekintos medienos dizainu ir masyviomis metalinėmis kojelėmis. Tokios detalės dažniausiai puošdavo reprezentacines visuomeninių pastatų, krautuvių ar dvarų duris. Rankenos yra „offset“ tipo (išneštos į šoną), todėl labai patogios naudoti ant stambių durų.
Rankenos ne tik funkcionalios, bet ir suteikia durims istorinį charakterį. Idealiai tinka restauruojamoms klasikinėms durims arba kaip akcentas moderniame „lofto“ stiliaus interjere.”
Ikona Kazanės Dievo Motinos, Икона Образ Казанской Пресвятой Богородицы, antikvarinė, aliejinė tapyba ant medžio, žalvariniu okladu. Originali rusų stačiatikių ikona. XIX a. pb. Dydis: 26 x 32 cm. Kaina 487
Nuotraukoje matoma viena labiausiai gerbiamų krikščioniškojo pasaulio ikonų – Kazanės Dievo Motina. Tai stačiatikių ikona, kurią taip pat pripažįsta ir gerbia katalikai. Dengta metaliniu okladu (arba riza) – puošniu skardiniu apkaustu, kuris saugo po juo esantį tapytą atvaizdą ir pabrėžia jo šventumą. Pasak legendos, originali ikona buvo stebuklingai rasta 1579 m. Kazanės mieste po didžiulio gaisro. Devynmetė mergaitė Matrona sapne regėjo Mergelę Mariją, kuri nurodė vietą po pelenais, kur paslėpta ikona. Kazanės Dievo Motina laikoma šeimos židinio ir vaikų globėja. Ji dažnai dovanojama vestuvių proga kaip tėvų palaiminimas jaunavedžiams. Taip pat tikima, kad ši ikona padeda gyti sergantiems akių ligomis bei atgauti regėjimą.
Varpelis carinės Rusijos imperijos laikų su užrašu: „Купи нискупись езди веселись”. Užrašas senąja rusų kalba. Storasienis, neskilęs, netrūkęs. Svoris 750 gr. Aukštis 11, skersmuo 11,5 cm. Kaina 96
Peilis kišeninis sulankstomas, prekės ženklas „Power Star“ ant geležtės, medžioklinis, išgyvenimo peilis, dekoratyvi, rago imitacijos rankena. Sulenkto ilgis 12 cm., ištiesto ilgis 21 cm. Kaina 18
Vintažinis vyriškas kelioninis higienos reikmenų rinkinys, Gentleman’s vanity sets. Alex Bog Collection. Ispanija. 1980–1995 m. Dydis: 9 x 15 cm. Kaina 23
Medinis dėklas su integruotu veidrodžiu ir juodais šepetėlių korpusais su auksine apdaila yra būdingas to meto „prabangos“ estetikai. „Alex Bog“ savo veiklos piką, susijusį su dovanų ir gyvenimo būdo aksesuarais, pasiekė būtent prieš pereidamas prie dabartinės specializacijos – kanceliarinių prekių ir meno reikmenų. Rinkinyje naudojamas išardomas mechaninis skustuvas buvo standartas kelioniniuose rinkiniuose iki paplintant modernioms kasetinėms barzdaskutėms.
Skustuvas Carl Friedrich Ern, antikvarinis vokiškas tiesus, pagaminta Solingen. 1890-1920 m. Kaina 36
Gamintojas ERN (Carl Friedrich Ern) yra vienas garsiausių Solingeno peilių ir skustuvų gamintojų, įkurta 1873 m. Rankena pagaminta iš celiulioido – tai viena pirmųjų plastikų rūšių, kuri straight skustuvų gamyboje itin išpopuliarėjo būtent XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Dekoras: spalvingi, reljefiniai (vadinami „fancy scales“) raštai, tokie kaip šis povas, buvo populiariausi maždaug 1890–1920 m., kai skustuvas buvo ne tik įrankis, bet ir stilingas aksesuaras.
Plaukų šepetys siuvinėtas, angliškas, vintažinis. 3 vnt. Kaina po 13
Rinkinio nugarėlės puoštos subtiliu rankų darbo siuvinėjimu (vadinamu petit point), vaizduojančiu spalvingas gėlių kompozicijas ant šviesaus pagrindo. Siuvinėtas plotas dažnai būdavo apsaugomas permatomu celiuloido sluoksniu.
Žvakidė chanukija, šventinė menora, devynšakė, bronzinė. Svoris 1 kg. Aukštis 37, plotis 29 cm. Kaina 193
Chanukos šventės dienomis uždegama šventinė menora – speciali devynšakė žvakidė, vadinama chanukija. Chanuka dar kitaip vadinama džiaugsmo ir šviesos švente, švenčiama lapkričio arba gruodžio mėn. Prieš daugiau nei 2000 metų graikai sugriovė svarbiausią žydų šventovę Jeruzalėje. Jie taip pat įsakė žydams atsisakyti savos religijos ir gyventi taip, kaip gyvena graikai. Tačiau žydai su tuo nesutiko, sukilo ir sugebėjo nugalėti stiprią graikų kariuomenę. Kai žydai pradėjo tvarkyti sugriautą šventovę, jie atrado dar užsilikusį alyvuogių aliejaus flakonėlį. Juo buvo deginamos žvakės. Vieno flakonėlio užtekdavo vienai dienai. Tačiau šis flakonėlis degė aštuonias dienas. Tai prilygo tikram stebuklui. Štai todėl Chanuka iki šių dienų švenčiama aštuonias dienas. Šiandien žvakidę žydai stato ant palangių arba namų įėjimo, kad šviesos taip pat gautų ir kaimynai, ir praeiviai. Žvakidė, kurioje žvakės dega tik Chanukos metu, vadinama chanukija. Žydai tiki, kad taip kiekvienas žmogus prisikaupia šviesos visiems metams. Minint Chanukos stebuklą, įprasta valgyti aliejingą maistą, žaisti vilkeliais, o vakare įžiebti Chanukos žvakutes.
Barškalas, barškynė, barškutis, brazgūnas, kleketas, skrabalas, tarškalas – antikvarinis, lietuviškas, medinis varpelis, rišamas gyvuliams po kaklu. Aukštis 11, ilgis 16, plotis 8 cm. Kaina 73
Ganydami piemenys saugodavo, kad gyvuliai būtų
viename būryje
ir nenuklystųį
svetimas pievas, javus. Nepaklusnius tramdydavo rykšte ar botagu, judresniems
parišdavo barškalą po kaklu, supančiodavo pančiu.
Bidonas antikvarinis, metalinis. Talpa 3 l. Aukštis be rankenos 26 cm. Dugno skersmuo 16 cm. Kaina 43
Ant bidono esanti žalvarinė lentelė (plokštelė) buvo naudojama identifikavimui – nurodydavo savininko įmonę, ūkį ar stotį, kad tušti bidonai grįžtų atgal tinkamam savininkui.